- uteniškis
- utenìškis, -ė smob. (2) DŽ, KŽ, Ut, Trgn, Ant, Sug Utenos miesto ar jo apylinkių gyventojas; kas kilęs nuo Utenos: Ar ne uteniškis būsi? – Uteniškis, Molėtų valsčiaus A.Vencl. Utenìškiai atvažiuodavo su lineikom Dkk. Utenìškių biškį skirias [kalba] Dbk.
Dictionary of the Lithuanian Language.